- painija
- páinija sf. (1) Kv žr. painiava: 1. Būčiau reikalą seniai baigęs, bet yra dar viena páinija Skdv. Iš tų vaikų tik páinija Up. Kaip kitur, teip ir būdvardžių linksniavime daro nemažą keblumą ir páiniją ja-kamieniai žodžiai Jn. 2. Par tai kiltų nemaža nuomonių painija K.Būg.
Dictionary of the Lithuanian Language.